Apie gyd. Martyną Norkų

Informacija žiniasklaidai

2013-09-16

Plastikos chirurgas vėją, greitį ir laisvės pojūtį iškeitė į bėgimo batelius

Pažadas draugui ištesėtas. Maratonas įveiktas. Rezultatas geresnis nei tikėtasi, o nuotaika puiki. Tačiau bėgimo  bateliai greičiausiai bus „padžiauti ant vinies“. Tokie pirmieji gerai žinomo plastikos chirurgo Martyno Norkaus įspūdžiai įveikus prestižinę 42 km 195 m distanciją sekmadienį vykusiame Vilniaus „Danske Bank“ maratone.

„Labai gerai jaučiuosi. Mečiau sau iššūkį ir nugalėjau save. Tikrai nuostabus jausmas, ypač kai bėgi su tokiu būriu bendraminčių, o tūkstantinė minia tave palaiko, ragina šūksniais“  – emocijų po finišo neslėpė M. Norkus ir pridūrė manęs, kad bus kur kas sunkiau. 

Šeima palaikė – mama atkalbinėjo

Paskutinius kelis šimtus metrų savo pirmajame maratone dalyvavusiam M.Norkui padėjo įveikti devynmetė dukra. Prie finišo laukė ir kiti šeimos nariai – žmona su  jaunesniąja dukra ir sūnumi. Artimieji, kurie pradžioje nepritarė ambicingo gydytojo užmačiai,  ne tik palaikė jį sekmadienį, bet ir sunkių treniruočių metu.

Maratonui besirengiantį  M. Norkų su dviračiu dažnai lydėdavo  žmona, sūnus ar dukra, o kartais ir kaimynas su šunimi.

„Savo avantiūra šeimos neužkrėčiau, bet palaikymo sulaukiau. Bėgiodamas sutikau ir nemažai bendraminčių, pasirodo visai netoli nuo manęs gyvenantys kaimynas Vidas Totilas yra įveikęs bene pusantro šimto maratonų. Didžiausias palaikymas, aišku buvo iš Izraelyje gyvenančio draugo ir gydytojo Artūro, kuris mane įkalbėjo dalyvauti maratone, padėjo ruoštis ir netgi specialiai atvyko į Lietuvą“, – pasakojo M. Norkus  ir nusijuokė prisiminęs, kaip nuo šios užmačios jį bandė atkalbėti mama.

„Vaikeli – būk protingas“, – sakė visą gyvenimą gydytoja dirbanti plastikos chirurgo mama.  Pasirodo jai kažkada yra tekę reanimuoti  bėgiką, bandžiusi įveikti  maratoną. Sveikata ir gera nuotaika po alinančio bėgimo trykštantis plastikos chirurgas pabrėžė, jog svarbiausia maratonui tinkamai pasirengti.

Vyriškos ambicijos

Bėgioti pradėjęs septynerių ir prizus, kaip jauniausias dalyvis, bėgimo varžybose skynęs M. Norkus būdamas dvidešimties sporto batelius, liaudiškai tariant,  jau buvo pakabinęs ant vinies.  Intensyvios studijos, rezidentūra, darbas Kauno medicinos universitetinėse klinikose, karjera kuriant nuosavą kliniką  kartu su savo tėvu ir šeimos reikalai tiesiog atėmė visą laiką.

„Bėgau ir už universiteto rinktinę, bet susižeidžiau koją ir bėgiko karjerą baigėsi. Vėliau jau atradau kur kas man įdomesnes sporto šakas – tenisą ir burlentes“, – pasakoja plastikos chirurgas ir pabrėžia, jog visada labiau traukė individualios sporto šakos, kur rezultatas priklauso tik nuo tavęs paties. 

Vėl nuo vinies nusikabinti sportinius batelius trisdešimt septynerių metų vyrą privertė pažadas duotas draugui ir grynai vyriška ambicija prilygti savo tėvui,  gerai žinomam Lietuvoje plastikos chirurgui, Tarvilui Norkui,  kuris savo laiku įveikė šią prestižinę distanciją.

„Mano draugas iš Izraelio jau kelerius metus kalbino dalyvauti maratone. Esu žodžio  žmogus, tad tęsėjau pažadą. Na, ir pats norėjau  įrodyti, kad esu stipresnis ir greitesnis už kitus.“ –  sakė  M. Norkus.

Pasirengimas– ilgas ir nuobodus

Nors emocijos įveikus maratoną – kol kas tik teigiamos, pasakodamas apie beveik tris mėnesius trukusį pasirengimą maratonui, Martynas Norkus neslepia, kad tai sunkus, alinantis ir … gana nuobodus užsiėmimas.

„Kelis kartus per savaitę po dvi ar beveik  tris valandas monotoniškai risnodamas  tuo pačiu takeliu, kai vaizdai keičiasi taip iš lėto…  supratau, kad yra kur kas efektyvesnių judėjimo būdų“ , –  pasakojo chirurgas, tačiau pripažino  kad puikiai atsipalaiduodavo po įtempto darbo Estetinės chirurgijos centre, kuriam vadovauja.

„Draugas, kuris, beje, dalyvauja „Iron Man“ varžybose (plaukimas – 3,8 km, važiavimas dviračiu – 180 km ir maratonas),  man parengė treniruočių ir mitybos grafiką. Sužinojau, kad reikia vartoti  daug skysčių, atsikelti bent dvi valandas prieš ilgesnę  treniruotę  ir pavalgyti, įsigyti tinkamus sportinius batelius“, – vardina M. Norkus ir, kaip gydytojas, priduria, kad maratonas vis dėlto didžiulis iššūkis ir stresas organizmui – tam būtina ruoštis.

Gydytojas jokiu būdu nerekomenduoja bėgti šios distancijos be pasirengimo, nes pasekmės gali būti tragiškos. „Bet kuriuo atveju, tai žymiai sveikiau nei valgyti bulvių traškučius prie televizoriaus“, – priduria M. Norkus.

Bėgimas gerai, plaukiojimas burlente  – dar  geriau

M. Norkų įveikti maratoną  įkalbinęs draugas Artūras ne tik palaikė besirengiant maratonui , bet ir trasoje dalino patarimus.

„Draugas bėgo šalia ir neleido per pirmuosius kilometrus per daug įsibėgėti. Tai dažna naujokų klaida.  Reikia bėgti ramiai ir taupyti jėgas paskutiniesiems kilometrams, – pasakojo M. Norkus. –   Po pirmųjų dvidešimties kilometrų savijauta vertinau  10 iš 10, po trisdešimto – 8 iš 10. Taip pat gerai jaučiausi ir finišavęs”, – puikia fizine forma džiaugėsi plastikos chirurgas.

Gerą nuotaiką papildė ir išsipildęs slaptas troškimas prabėgti greičiau nei per keturias valandas. M. Norkaus laikas – 3 val. 57 s. Nors draugas kalbina dalyvauti ir kituose maratonuose, plastikos chirurgas dar nėra apsisprendęs, ar norėtų.

„Mano hobis ir aistra –burlentės. Tai greitis, vėjas, laisvė… Turbūt laisvė skriejant bangomis labiausiai ir žavi. Šiandien džiaugiuosi, kad įveikiau save ir ištesėjau pažadą draugui.  Vis dėlto dviem mylimosioms  savęs nepadalinsi. Bėgimą su buriavimu sunku net lyginti, tad bėgimo batelius greičiausiai „džiausiu“, – juokavo M. Norkus.