Tarp operacinės ir bangų (“Moteris”)

Tarp operacinės ir bangų

 

Kauno estetinės chirurgijos centre dirbantis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Martynas Norkus gyvenimo džiaugsmą grąžino ne vienam savo pacientui iš Lietuvos ir užsienio. Matyt, todėl kuklus, populiarumo nesivaikantis chirurgas yra žinomas kaip puikus savo srities specialistas. Pirmojo plataus lietuviško vadovėlio apie plastinę ir atkuriamąją chirurgiją bendraautoris paneigia kai kuriuos plačiai paplitusius plastinės chirurgijos mitus. Gydytojas taip pat atskleidžia, kaip svarbu šioje srityje dirbti etiškai ir sąžiningai bei lygina ją su ekstremaliu savo laisvalaikio pomėgiu – burlenčių sportu.

Kodėl nusprendėte pasirinkti šią įvairiai vertinamą medicinos sritį?

Pasirinkimą lėmė šeima. Abu mano tėvai yra medikai: mama – akių gydytoja, tėtis – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas. Kasdien girdėdavau jų pasakojimus apie darbą, o per kiekvienas Kūčias tėtis rodydavo nuotraukas su įdomesniais vaizdais iš operacinės. Man labai patiko jo darbas, todėl nutariau išmėginti ir aš. Beje, plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija tada dar nebuvo suvokiama kaip dabar. Iš tikrųjų ji padeda panaikinti patirtų sužalojimų, nudegimų, įgimtų defektų, dėl kurių žmogus patiria rimtų nepatogumų, padarinius, todėl plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija pirmiausia yra rekonstrukcinė.

Kosmetinė, arba vadinamoji estetinė chirurgija, sudaro tik nedidelę plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos dalį.

Tikriausiai yra pacientų, kurie nori tobulinti ir taip jau gana gražias savo kūno linijas?

Tikrai neoperuoju visų atėjusių žmonių. Jei į mane kreipiasi simpatiška moteris dėl minimalių ar kartais net išgalvotų problemų, pasakau, kad kiekvienas žmogus yra savaip patrauklus ir kad tikrai nebūtina vaikytis grožio standartų, programa „Photoshop“ sukurtų žurnalų viršeliuose.

Kita vertus, jei žmogus ateina į konsultaciją, vadinasi, kažkokia problema vis dėlto yra. Visada stengiuosi išsiaiškinti, ar ji nėra psichologinė. Operacija negali išspręsti visų psichologinių problemų, bet kartais padeda pacientui atsikratyti nepasitikėjimo savimi. Išsivadavęs iš kompleksų, žmogus gali laisviau imtis sau patinkančios veiklos, siekti naujų tikslų.

Dažnai susiduriama su nuomone, kad grožio siekimas tolygus tuštybei…

Reikia pripažinti, kad šiame teiginyje yra tiesos. Būtent todėl rekonstrukcinės operacijos labiau nei estetinės patenkina mano profesines ambicijas.

Pavyzdžiui, džiaugiuosi galėjęs padėti merginai, kuriai teko šalinti didelį pigmentinį apgamą. Operacija daryta trimis etapais. Taip pat operuoju pacientus su užspaustais nervais, pritrauktais pirštais, dėl kurių jie negali normaliai valdyti plaštakos, dirbti įprasto darbo, ramiai miegoti. Tokios operacijos padeda grąžinti žmogui darbines funkcijas, išvaduoja nuo skausmo, o man, plastinės chirurgijos specialistui, suteikia pilnatvės.

Ką pasakytumėte žmogui, kuris nedrįsta ateiti į konsultaciją pas plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoją?

Konsultacija neįpareigoja operuotis. Visada stengiuosi bendrauti etiškai, niekada nesistengiu žmogui įteigti, kad jo problema labai didelė. Kai žmogus, atėjęs dėl, jo manymu, vienos esančios problemos, paklausia: „Daktare, ką dar galėtumėte manyje pakeisti?“, atsakyti negaliu – tai neetiška. Pavyzdžiui, jei moteris atėjo dėl kreivos nosies, o aš pasakysiu, kad jos ir akių vokai užkritę, tai „uždėsiu“ jai dar vieną kompleksą. Niekada taip nedarau.

Turbūt savo darbą jau išmanote labai gerai, į operacinę visada einate ramus?

Mūsų srities specialistams nuolat reikia tobulėti, mokytis. Stažuotės dažniausiai vyksta užsienyje: JAV, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Pastaraisiais metais estetinė chirurgija Lietuvoje padarė didelę pažangą. Manau, kad operacijų kokybe neatsiliekame nuo pažengusių užsienio šalių, o psichologiniu aspektu, požiūriu į pacientą kai kurias netgi lenkiame. Šiais metais vėl planuoju stažuotis pas garsų JAV plastinės chirurgijos chirurgą, kad galėčiau pritaikyti naujausius ir pažangiausius metodus savo pacientams.

Darbe sutinkate daug gražių moterų. Ką apie tai mano Jūsų žmona?

Žmona patenkinta, kad esu gydytojas ir sugebu padėti žmonėms. Ji irgi yra gydytoja, galbūt todėl lengviau supranta mano pasirinkimą. O apskritai moterų žavesiui atsispiriu daug lengviau nei buriavimui – ten aš įklimpęs labai stipriai.

O kuo Jus sužavėjo buriavimas?

Nors darbas mano gyvenime labai svarbus, reikia rasti laiko ir poilsiui. Mėgstu žaisti lauko tenisą, mokytis užsienio kalbų, tačiau plaukiodamas burlente atsipalaiduoju labiausiai.

Sakoma, kuo sunkesnis darbas, tuo ekstremalesnio hobio reikia.

 

Originali versija žurnale