Prakaitavimas

Prakaitavimas – kaip su kuo kovoti?

Bet kuris iš mūsų paklaustas, kas yra prakaitavimas, turbūt pasakytų, kad tai organizmo reakcija į fizinį krūvį ar karštį. Tai būtų pakankamas teisingas atsakymas, tačiau ne visiškai išsamus. Plastikos chirurgai gyd. M. Norkus  atsako į esminius klausimus – kas sąlygoja prakaitavimą, paneigia sklandančius mitus ir siūlo veiksmingus šios problemos sprendimo būdus.

Termoreguliacinė funkcija

Prakaito išskyrimu organizmas atiduoda šilumą, saugosi nuo perkaitimo taip atvėsindamas kūną. Žmogaus kūne yra vidutiniškai 2,6 milijono prakaito liaukų, kurių didžiausia koncentracija yra paduose, o mažiausia – nugaros srityje. Prakaito liaukos vidutiniškai per dieną išskiria iki 6 litrų prakaito (suaugusio žmogaus organizmas gali išskirti nuo 500 ml ramybės būsenoje ir vėsioje aplinkoje iki 10 litrų aktyviai sportuojant karštame ore). Prakaito kiekis yra tiesiogiai proporcingas prakaito liaukų kiekiui, tačiau, nors moterys turi daugiau prakaito liaukų, pas vyrus jos yra gerokai aktyvesnės, ir vyrai statistiškai prakaituoja 40 proc. gausiau.

Prakaitavimas ir nemalonus kvapas

Prakaito išsiskyrimą sąlygoja dviejų rūšių prakaito liaukos. Tris ketvirtadalius prakaito liaukų sudaro ekrininės liaukos, atliekančios šilumos organizme reguliavimo funkciją. Ekrininės liaukos yra aktyvios jau nuo gimimo ir jų išskiriamas prakaitas – bekvapis ir permatomas, 99 proc. sudaro vanduo. Vienas ketvirtadalis prakaito sudarymo lieka apokrininėms liaukoms, atsiveriančioms į plaukų folikulus, kurios pradeda veikti brendimo metu. Šios liaukos reaguoja į emocijas – stresą, džiaugsmą, skausmą, seksualinį susijaudinimą ir išskiria tirštesnį prakaitą, susimaišiusį su riebiosiomis rūgštimis bei baltymais.

Apskritai prakaito sudėtį įtakoja vartojami vaistai, hormonai, maistas, o kartais net klimato sąlygos, tačiau prakaitas pats savaime neturi kvapo. Kai jis pasiekia odos paviršių, sąveikauja su ant kūno esančiomis bakterijomis, ir praėjus keletui minučių gali sukelti nemalonų kvapą.

Prakaitavimą skatinantys veiksniai

Nors prakaituoja visi, apie 3-4 proc. pasaulio gyventojų kamuoja patologinis (pernelyg gausus) prakaitavimas, kitaip dar vadinamas hiperhidroze. Apie 40 proc. visų gyventojų kuriuo nors gyvenimo periodu patiria padidėjusį prakaitavimą. Pernelyg gausus prakaitavimas gali būti tik tam tikroje kūno srityje (pažastyse, delnuose, pėdose, sprando, kaktos srityje) arba visame kūne ir gali pasireikšti dėl skirtingų priežasčių.

Veiksniai, skatinantys prakaitavimą gali būti labai įvairūs: aktyvus gyvenimo būdas, padidėjęs stresas, nerimas ar kitos stiprios emocijos, karštas ar šaltas oras, tam tikri dienos periodai, pakitusi mityba, dietos, alkoholis, kava, arbata, rūkymas ar aštrus maistas, amžiaus, medicininių preparatų vartojimas ir t.t. Savistaba gali būti puikus būdas suprasti, kokie veiksniai sąlygoja gausų prakaitavimą.

Prakaitavimo gydymas

Drėgnos pažastys, delnai ar pėdos gali sukelti darbo ar socialinių nepatogumų ir trukdyti atlikti kasdienę veiklą, todėl pacientai dažnai kreipiasi į plastikos chirurgus tikėdamiesi pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Padidėjusio prakaitavimo gydymui efektyvios botulino injekcijos. Mažas preparato kiekis, injekuojamas į odą, sustabdo prakaito gamybą ekrininėse liaukose. Paprastai pacientai pastebi sumažėjusį prakaitavimą jau pirmąją savaitę. Procedūra kartojama vidutiniškai po 7 mėnesių, kai pasibaigia preparato veikimas. Skirtingiems pacientams botulino injekcijų poveikis, be abejo, gali skirtis., tačiau tyrimai teigia, kad prakaitavimas pacientams sumažėja vidutiniškai 87 proc. per vieną savaitę.

Tai patvirtintas, patikrintas, beveik neskausmingas ir efektyvus būdas pagerinti gyvenimo kokybę.